Registravimo tvarka
- Registratūros darbo laikas nuo 9.00 iki 17.00 val.
- Pacientas registruojamas telefonu. Registracijai į sveikatos įstaigą pacientas gali skambinti dviem telefono numeriais: Nr. 8 618 20010 ir Nr. 8 45 60021. Tokiu atveju, kai registratūros telefonas yra užimtas, yraužfiksuojamas skambinančiojo telefono numeris, o pacientas balso žinute informuojamas, kad šiuo metu registratorė užimta, jo skambutis užfiksuotas ir jam bus perskambinta artimiausiu metu (grįžtamasis ryšys).
- Pacientas registruojamas tiesioginio kontakto metu tik apsilankymo metu dėl pakartotinio vizito.
- Pacientas registruojasi pats išankstinės pacientų registracijos sistemos (toliau - IPR) pagalba internetu. Registracijos duomenys iš IPR persiunčiami į sveikatos įstaigos pacientų registracijos sistemą FOXUS.
- Registracijos metu pacientų prašoma pateikti šiuos duomenis:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Asmens kodą;
- Telefono numerį ar elektroninį paštą, kuriuo būtų galima susisiekti su pacientu;
- siuntimą pas ASPP teikiantį specialistą, jei yra teikiama tos rūšies nemokama paslauga ir pacientas nori ją gauti. - Sveikatos įstaiga užtikrina paciento ir darbuotojų teikiamų ir įstaigoje turimų duomenų konfidencialumą.
PACIENTŲ KREIPIMOSI Į ĮSTAIGA TVARKA
1.1. Pacientai kreipiasi į UAB „Mano gydytojas“ (toliau tekste – įstaiga) savo laisvu apsisprendimu dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
1.2. Jeigu pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama, kur kreiptis dėl sveikatos problemų sprendimo.
1.3. Pacientai registruojami telefonu ar atvykę į įstaigą.
1.4. Kiekvienam pacientui užvedama ambulatorinė kortelė (F 025a), apie jo kreipimąsi pažymima registracijos žurnale.
1.5. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka.
Būtinoji medicinos pagalba gydytojų kompetencijos ribose teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir gyvenamąją vietą. Teikiant būtinąją pagalbą vadovaujamasi SAM 2004 m. balandžio 8d. įsakymo Nr. V-208 „DĖL BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS BEI MASTO PATVIRTINIMO“ nuostatomis.
1.5.1. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba.
1.5.2. Pirmoji medicinos pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2123), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605; 2004, Nr. 32-1030) ir 2011 m. rugjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 110-5214).
1.5.3. Įstaigoje teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
1.5.4. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba įstaigoje teikiama visiems pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu.
1.5.5. Kreipiantis į įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas.
1.5.6. Įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.
1.5.7. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
1.5.8. Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, šia tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei į įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2 ir 3 kategorijos pagalba.
1.5.9. Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš trijų kategorijų, įvardytų Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje, arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu.
1.5.10. Paciento mirtį konstatuoja gydytojas arba kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas.
1.5.11. Gimdyvei gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau įstaiga turi suteikti gimdyvei reikalingą medicinos pagalbą.
1.5.12. Ilgalaikio gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos (dirbtinės plaučių ventiliacijos, hemodializės, dirbtinės širdies, dirbtinių kepenų) bei organų ir audinių transplantacijos paslaugos nepriskiriamos skubiajai pagalbai.
1.5.13. Gydytojas, teikiantis skubiąją medicinos pagalbą, privalo raštu įforminti skubiosios pagalbos atvejį paciento dokumentuose asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a), medicinos dokumentų išraše (forma 027/a), siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (forma 028/a) ir kt.), išsamiai aprašyti paciento būklę, atitinkamai motyvuoti, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir pagrįsdamas skubiosios pagalbos teikimo indikacijas, nurodydamas pagalbos teikimo laiką (pradžią ir pabaigą) ir priskirdamas skubiosios pagalbos paslaugas atitinkamai kategorijai bei aprašydamas taikytus tyrimo ir gydymo metodus.
2. Nemokamų paslaugų nomenklatūra ir asortimentas, jų teikimo tvarka
2.1. Nemokamai įstaigoje teikiama būtinoji medicinos pagalba esant pavojui paciento gyvybei.
2.2. Jei yra sudaroma sutartis su TLK, sutartyje numatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.
3. Pacientų teisės
3.1. Teisė į sveikatos priežiūrą.
3.1.1. Kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros įstaigose pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.
3.1.2. Pacientams teikiama kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą. Pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai. Kiekvienas pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir sveikatos priežiūros įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus. Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.
3.1.3. Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.
3.1.4. Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina parašu
3.1.5. Pacientams suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
3.1.6. Pacientas registruodamasis gauti sveikatos priežiūros paslaugas pasirašo ant paciento sutikimo dėl paslaugų gavimo klinikoje, kuriame informuojamas apie jo asmens duomenų tvarkymą Informacinėje sistemoje.
3.2. Teisė į prieinamą sveikatos priežiūrą.
3.2.1. Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
3.2.2. Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.
3.2.3. Teisę į kitos rūšies sveikatos priežiūrą nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.
3.3. Teisė pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą.
3.3.1. Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklausančią arba priklausančią Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.
3.3.2. Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
3.4. Teisė į informaciją.
3.4.1.Pacientas gauna informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.
3.4.2. Pacientas informuojamas apie jį gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.
3.4.3. Pacientas informuojamas apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymą.
3.4.4. Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.
3.4.5. Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.
3.4.6. Pacientas, pateikęs asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją, turi teisę susipažinti su Informacinėje sistemoje tvarkomais jo asmens duomenimis ir gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie Informacinėje sistemoje tvarkomi jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo pateikti per ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį.
3.4.7. Paciento prašoma informacija pateikiama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šiame papunktyje nurodyto prašymo gavimo dienos.
Jeigu pacientas, susipažinęs su Informacinėje sistemoje tvarkomais savo asmens duomenimis, nustato, kad Informacinėje sistemoje tvarkomi jo asmens duomenys yra neteisingi ar netikslūs, jis turi teisę asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pateikti Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, ar jų kopijas ir reikalauti ištaisyti Informacinėje sistemoje tvarkomus neteisingus ar netikslius jo asmens duomenis. Informacinės sistemos valdytojas, gavęs šiame papunktyje nurodytą prašymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, privalo patikrinti Informacinėje sistemoje tvarkomus prašymą pateikusio paciento asmens duomenis ir nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ištaisyti neteisingus ar netikslius asmens duomenis ir (arba) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus.
3.4.8. Pacientas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, kai šie asmens duomenys yra tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais. Tokiu atveju, pacientas privalo asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Informacinės sistemos valdytojui rašytinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją. Informacinės sistemos valdytojas, nustatęs, kad šiame papunktyje nurodytas paciento nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, nedelsiant neatlygintinai nutraukia asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir apie tai informuoja duomenų gavėjus.
3.4.9. tinkamą Nuostatų 3.4.6. – 3.4.8. punktuose nurodytų paciento teisių įgyvendinimą užtikrina Informacinės sistemos tvarkytojas, tvarkantis paciento duomenis.
3.4.10. Paciento teisės uždrausti rodyti savo elektroninę medicininę istoriją duomenis įgyvendinamos taip:
3.4.10.1. Pacientas, kurio duomenys tvarkomi Informacinėje sistemoje, turi teisę Informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka uždrausti rodyti sveikatinimo specialistams tam tikrus savo elektroninėje medicininėje istorijoje esančius asmens duomenis, tačiau prieš tai jis turi būti aiškiai įspėtas dėl galimų elektroninė medicininė istorija duomenų nerodymo pasekmių ir turi būti išreiškęs aiškų sutikimą dėl elektroninės medicininės istorijos duomenų nerodymo;
3.4.10.2. paciento elektroninę medicininę istoriją asmens duomenų, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis, psichikos susirgimais ir kitais visuomenei pavojingais atvejais, rodymo uždraudimas įgyvendinamas atsižvelgiant į tai reglamentuojančius teisės aktus;
3.4.10.3. pacientas turi teisę nedelsdamas atšaukti tam tikrą elektroninės medicininės istorijos asmens duomenų nerodymą.
3.4.11. teisę matyti visus paciento elektroninės medicininės istorijos asmens duomenis, įskaitant paciento uždraustus rodyti tam tikrus elektroninės medicininės istorijos asmens duomenis, turi:
- paciento šeimos gydytojas ir sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys būtinąją medicinos pagalbą pacientui;
- sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys paciento medicinos ekspertizę (teismo, specializuotąją, psichiatrinę, psichologinę ar kitokią) ar teikiantys išvadas dėl duomenų subjekto darbo profesinės rizikos sąlygomis;
- karinės medicinos ekspertizės komisijos sveikatinimo specialistai, kai tokių duomenų reikia duomenų subjekto (tikrosios karo tarnybos kario ar civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinio tarnautojo) karinei medicininei ekspertizei atlikti.
3.5. Paciento dalyvavimas mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose.
3.5.1. Be paciento sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ar medicinos bandymuose. Jeigu pacientas yra nepilnametis, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.
3.5.2. Paciento naudojimo mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
3.6. Teisė rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo.
3.6.1. Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Sveikatos priežiūra ar slauga nepilnamečiams pacientams iki 16 metų teikiama, kai yra jų atstovų sutikimas, išskyrus atvejus, jei tokio sutikimo prašymas prieštarautų nepilnamečio paciento interesams.
3.6.2. Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu. Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.
3.6.3. Prieš prašant šiose taisyklėse aukščiau nurodyto sutikimo, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi įrašyti į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose.
3.6.4. Pacientas bet kada raštu gali atšaukti savo sutikimą gydytis. Kai pacientas yra tokios sveikatos būklės, kad negali pareikšti savo valios dėl sutikimo gydytis ir dėl diagnostikos bei gydymo metodikų pasirinkimo, kiek įmanoma, nepakenkiant paciento interesams, atsižvelgiama į jo anksčiau raštu pareikštą valią. Kai nėra nustatyta tvarka išreikštos paciento (jo atstovo) valios, slauga, diagnostika ir gydymas gali būti taikomi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė paciento arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei. Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas. Pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja, kai sprendžiamas sutikimo gydyti klausimas. Pagalba gali būti teikiama be atstovo sutikimo, jei jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai pažymima paciento ambulatorinėje kortelėje.
3.6.5. Jeigu paciento, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali išreikšti savo valios, atstovas atsisako duoti sutikimą gydyti, kuris nėra skubus, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam pacientui gydymas galimas, jei yra gydytojų konsiliumo, sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos ar Lietuvos bioetikos komiteto sutikimas. Gydančio gydytojo prašymu sveikatos priežiūros įstaigos administracija sudaro gydytojų konsiliumą. Į Medicinos etikos komisiją ar Lietuvos bioetikos komitetą gali kreiptis sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas. Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Visais atvejais pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja duodamas sutikimą gydyti.
3.7. Teisė skųstis.
3.7.1. Nepatenkintas sveikatos priežiūra pacientas turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą, atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje. Įstaigos vadovas per penkias darbo dienas atsako į paciento kreipimąsi.
3.7.2. Pacientas turi teisę apskųsti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms kontroliuojančioms institucijoms, teismui.
3.8. Privataus gyvenimo neliečiamumas.
3.8.1. Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir jei, gydančio gydytojo nuomone, tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti.
3.8.2. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
3.8.3. Sutikimas nėra būtinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.
3.9.Teisė nežinoti
3.9.1. Informacija apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pacientui pateikta prieš jo valią. Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti aiškiai pareikšta sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje ar patvirtinta paciento parašu paciento medicinos dokumentuose.
3.9.2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai, informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių negalima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims. Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią pažymima paciento medicinos dokumentuose. Elgesio su pacientu, kuris dėl psichinės ligos nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
3.10. Teisė į žalos atlyginimą
Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo III skyrius, taip pat Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, kiti teisės aktai.
4. Pacientų pareigos
4.1. Atvykti į įstaigą registracijos dokumente (talone) nurodytu laiku.
4.2. Laiku susimokėti už suteiktas paslaugas.
4.3. Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.
4.4. Įstaigoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.
4.5. Laikytis asmens higienos reikalavimų.
4.6. Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo bei profilaktikos.
4.7. Pateikti gydytojui prašant reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą.
4.8. Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų netoleravimą.
4.9. Laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
5. Pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka
5.1. Už pacientų teisių ir pareigų vykdymo realizavimą įstaigoje atsakingas vadovas.
5.2. Už informacija pacientui apie jo teises ir pareigas pateikiama įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse.
5.3. Vidaus tvarkos taisyklių kopija saugoma registratūroje, pacientams matomoje vietoje, užtikrinant, kad būtų patogu su jomis susipažinti.
5.4. Susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, pacientas tai patvirtina parašu specialioje valios pareiškimo formoje, kuri įklijuojama į paciento ambulatorinę kortelę.
5.5. Už informacijos pacientui apie jo teises ir pareigas pateikimą atsakingas įstaigos vadovas, kuris pateikia pacientui visus išaiškinimus ir informacijos pateikimo faktą patvirtina savo parašu 5.4.p. nurodytoje formoje.
5.6. jei pacientas mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę pateikti įstaigai skundą šiose vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
5.7. Pacientui nesilaikant šiose vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų pareigų, registratorė ar gydantis gydytojas perspėja pacientą. Jei perspėjimas būna neveiksmingas, informuojamas vadovas, kuris priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.
6. Ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarka
6.1. Raštiški pacientų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai turi būti pasirašyti, be to, nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta (arba darbo ar mokymosi vieta), telefono numeris ar el. pašto adresas ir pridedama asmens dokumento kopija. Nepasirašyti ir be šių duomenų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai pripažįstami anoniminiais ir nenagrinėjami.
6.2. Įstaigos vadovas, jeigu įstaiga nepajėgi išspręsti pasiūlymuose iškeltų klausimų, per penkias dienas persiunčia juos pagal priklausomybę, pranešdama apie tai pareiškėjams, ir asmeniškai priimdamas, paaiškina, kur jiems reikia kreiptis.
6.3. Įstaigos vadovas, nagrinėdamas gyventojų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, privalo:
6.3.1. išnagrinėti pareiškimų, skundų ir pasiūlymų esmę, prireikus išreikalauti papildomų dokumentų, imtis kitų priemonių klausimams objektyviai išspręsti;
6.3.2. raštu pranešti pacientams, kokie priimti sprendimai dėl jų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų, o jeigu pareiškimas, skundas ar pasiūlymas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką;
6.3.3. analizuoti ir apibendrinti gautus pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, juose pareikštas kritines pastabas, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos gyventojų teisės ir įstatymų ginami jų interesai;
6.3.4. įstaiga, gavusi paciento skundą, jį išnagrinėja ir raštu praneša pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.
6.4. Pacientas, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo pareiškimo, skundo ar pasiūlymo, turi teisę apskųsti šį sprendimą teismui, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM, kitoms sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančioms institucijoms, teismui.
7. Informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka
7.1. Informacija apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę pacientui pateikiama jam suprantama forma paaiškinant specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymą, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Informacija neteikiama pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima jo ambulatorinėje kortelėje.
7.2. Pacientui pageidaujant, pateikiama ambulatorinė kortelė ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ambulatorinėje kortelėje.
7.3. Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ambulatorinės kortelės ir (ar) kitų dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gydytojas paaiškina pacientui įrašų ambulatorinėje kortelėje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina, paaiškina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu paciento pageidavimu, tai paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.
7.4. Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams pateikiama jiems suvokiama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio paciento interesais.
7.5. Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone, gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu informuoja nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau, nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai informuojami jo tėvai ar globėjai.
7.6. Paciento dokumentų išrašai ir kopijos padaromi per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis terminas gali būti trumpesnis, jei informacija reikalinga priimti skubiam sprendimui dėl pacientui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Apie tai sprendžia įstaigos vadovas.
8. Informacijos apie pacientą teikimas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams
8.1. Visa informacija apie pacientą ir jo sveikatą yra privati ir konfidenciali (net ir po paciento mirties) ir gali būti teikiama tik esant raštiškam paciento (arba jo atstovo) sutikimui.
8.2. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis arba partneris, tėvai, vaikai.
8.3. Nesant raštiško paciento (ar jo atstovo) sutikimo, informacija apie pacientą gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais valstybės institucijoms, raštu pateikusioms; prašymą, šiais atvejais:
- sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas ar atliekama jo sveikatos ekspertizė;
- institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas;
- kai informacija apie pavojingus paciento ketinimus, keliančius grėsmę jo paties ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei teikiama teisėtvarkos ar kitoms institucijoms, kurių teisę gauti tokią informaciją nustato įstatymai;
- kai į įstaigą kreipiasi ar pristatomi iš kitų ASPĮ asmenys, turintys kūno sužalojimų, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
- teismui, prokuratūrai, kvotos organams bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, pateikus raštišką prašymą, patvirtintą įstaigos vadovo parašu ir įstaigos spaudu.
8.4. Įstaigos darbuotojai, informuodami apie pacientų sveikatą išvardytas institucijas, turi teikti ne daugiau duomenų, negu jų reikia institucijos rašte nurodytam tikslui pasiekti.
8.5. Kitos institucijos, siekiančios gauti informacijos apie pacientą, pateikia įstaigai institucijos vadovo pasirašytą prašymą. Prašymas priimamas perduotas tiesiogiai, atsiųstas paštu ar atneštas kurjerio. Prašymą gali pateikti ir pareiškėjo atstovas. Nagrinėjami tik tie prašymai, kuriuose nurodytas norimos gauti informacijos pobūdis bei jos panaudojimo tikslas. Prie institucijos prašymo turi būti pridėtas raštiškas paciento (ar jo atstovo) sutikimas ir notaro patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Jei kyla abejonių dėl paciento parašo autentiškumo, įstaiga turi teisę tai patikslinti.
8.6. Advokatų prašymu informacija apie pacientą teikiama tuo atveju, kai yra pasirašyta paciento ar jo atstovo ir advokato atstovavimo sutartis, notaro ar advokato patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija.
8.7. Prašymas registruojamas „Gautų dokumentų registre“ ir perduodamas vizuoti vadovui ar jo įgaliotam darbuotojui.Vadovo ar jo įgalioto darbuotojo vizuotas prašymas registruojamas įstaigoje ir perduodamas vykdytojui.
8.8. Pareiškėjui teikiamos informacijos apie paciento sveikatą (medicinos dokumentų išrašai ar kopijos) oficialų dokumentą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas. Lydraštį pasirašo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Parengtą dokumentą (informacija žodžiu neteikiama) vykdytojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia atsakymą pareiškėjui.
8.9. Informacijos teikimas policijai apie sužalotus asmenis, kurie gali būti susiję su nusikaltimu:
- Gydytojas nedelsiant telefonu informuoja teritorinės policijos įstaigos budėtoją arba tel. 112, jei į įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar sprogimo žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, ar nukentėję kelių eismo įvykiuose asmenys;
- apie dėl smurtinių veiksmų sužalotus asmenis pranešama telefonu Nr. 112;
- informacijos perdavimo duomenų įrašai daromi informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais registre, kuriame nurodoma informacijos policijai perdavimo data ir laikas, ją priėmusio policijos budėtojo ir perdavusio įstaigos darbuotojo vardai ir pavardės, įvykio komentaras;
- informacijos policijai perdavimo faktą ir laiką įrašu paciento medicinos dokumentuose patvirtina paciento gydytojas; medicinos dokumentuose jis išsamiai aprašo įvykio aplinkybes, nurodo paciento, kuriam padaryti kūno sužalojimai, ir jį pristačiusio asmens anketinius duomenis (F Nr. 025/a).
8.10. Informacijos teikimas kritinių, ekstremalių situacijų atvejais
Kritinių bei ekstremalių situacijų atvejais informacija apie pacientus teikiama pagal patvirtintus LR SAM reikalavimus.
8.11. Informacija (medicinos dokumentų kopijos ir išrašai) teikiama
Nemokamai
- Draudimo kompanijoms, kai pacientas yra sudaręs sutartį, įvykus traumai yra įvertinama patirta žala.
- Teismams, prokuratūrai, policijos komisariatams (visais atvejais).
- Advokatams, kai teismas įpareigoja advokatą pateikti papildomą informaciją, t.y. yra pridėtas teismo nuosprendis.
Mokamai
- Centrinei medicininei ekspertizės komisijai.
- Draudimo kompanijoms, kai pacientas pageidauja sudaryti sutartį.
- Advokatams, išskyrus atvejus, kai teismas įpareigoja advokatą pateikti papildomą informaciją, t.y. yra pridėtas teismo nuosprendis.
- Kartais pacientams pageidaujant.
8.12. Informacijos neteikimas.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą arba sudaryti sąlygų gauti oficialių medicinos dokumentų kopijas. Visa informacija apie įstaigoje gydomą pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties (LR Pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnis 3 dalis).
8.13. Telefonu informacija apie pacientą neteikiama.
8.14. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, ASPĮ taikomus ar gydytojui žinomus kitus tyrimo ar gydymo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti teikiama prieš paciento valią, kurią jis aiškiai išreiškia, patvirtindamas parašu. Tačiau informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.
8.15. Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimas moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti.
8.15.1. Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimo moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti tvarką nustato Lietuvos medicinos etikos komitetas. Šiais tikslais naudojant informaciją, gerbiamas paciento asmens privatumas.
9. Įstaigos vadovo darbo laikas:
Darbo dienomis 8-17 val.
10. Darbų saugą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų nuostatos
10.1. Už saugaus darbo įstaigoje užtikrinimą atsakingas vadovas.
10.2. Už darbo saugos normatyvinių dokumentų laikymąsi atsakingi Įstaigos darbuotojai.
10.3. Darbų saugai užtikrinti įstaigoje vadovaujamasi LR žmonių saugos darbe įstatymu bei kitais teisės aktais ir norminiais dokumentais.
11. Pacientų turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo ir saugojimo tvarka
11.1. Pacientams teikiama ambulatorinė pagalba, todėl pacientų turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai ir pinigai neregistruojami ir nesaugomi.
12. Pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka
Pacientams teikiamos tik ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka nėra reglamentuojama.
ASPĮ DARBUOTOJŲ ELGESIO PRINCIPAI
1. ASPĮ darbuotojų elgesio principai:
1.1. Asmeninės atsakomybės principas. Darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka paaiškina ir pagrindžia savo sprendimus ar veiksmus. Darbuotojai turi atsisakyti vykdyti galimai neteisėtus pavedimus, taip pat jei pavedimui vykdyti trūksta įgūdžių, išteklių ar kompetencijos, ir apie tai informuoti pavedimo davėją ir atsakingą darbuotoją. Darbuotojai asmeniškai atsako už savo (įskaitant kolegialius sprendimus) veiksmų ir neveikimo padarinius, užduočių įgyvendinimą, informacijos ir dokumentų tinkamą naudojimą bei konfidencialumo laikymąsi, tinkamą, rūpestingą, kvalifikuotą ir atsakingą savo pareigų atlikimą. Darbuotojai, tiesioginiam ir (ar) ASPĮ vadovui reikalaujant, ar vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsiskaito už savo veiklą.
1.2. Bendradarbiavimo ir pagalbos principas. Darbuotojai rūpinasi emociškai palaikančio tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimu, tarpusavio pakantumu, santykius su pacientais grindžia savo paties mandagiu elgesiu, dėmesingumu, atjauta, geranoriškumu, domėjimusi savijauta ir sunkumais. Darbuotojai privalo mažinti dėl sprendžiamų problemų kylančią įtampą, spręsti konfliktus, neleisti palaikyti tarpusavio priešiškumo ar nuteikti darbuotojus prieš kitus kolegas. Neleidžiama turėti tikslą išvaryti ar išguiti darbuotoją iš ASPĮ, bendradarbių bendravimo rato ar kitaip atriboti nuo bendravimo, problemų sprendimo ir įsitraukimo į darbo ir bendruomenės veiklą.
1.3. Konfidencialumo principas. Darbuotojai privalo neskleisti vienų iš kitų sužinotos asmeninės informacijos, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Visais kitais atvejais darbuotojai vadovaujasi teisės aktais nustatytomis konfidencialios informacijos saugojimo sąlygomis ir tvarka, darbo metu gautą informaciją naudoja taip, kaip nustato ASPĮ vidaus dokumentai ir kiti teisės aktai.
1.4. Lojalumo principas. Darbuotojai privalo darbu ir bendravimu siekti visuomenės gerovės, ASPĮ tikslų. Darbuotojai privalo vengti tokio elgesio ir viešų pasisakymų, kurie galėtų diskredituoti darbuotojo ar ASPĮ vardą, silpninti visuomenės pasitikėjimą darbuotoju ir ASPĮ. Informacijos apie neteisėtas veikas atskleidimas nelaikomas lojalumo principo pažeidimu.
1.5. Naujovių ir atvirumo permainoms principas. Darbuotojai turi būti atviri kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, naujovėms, turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti profesijos, darbo ir bendravimo problemas, nuolat tobulinti savo profesinę veiklą, taikyti pažangiausius metodus, technologijas, priemones ir gerosios patirties pavyzdžius, visada veikti profesionaliai, siekti žodžio ir veiksmo vienybės, pripažinti savo darbo klaidas ir jas taisyti, vieni kitiems padėti išvengti darbo klaidų ir nesusipratimų, vieni kitiems suteikti trūkstamą darbui ir bendravimui reikalingą informaciją.
1.6. Nesavanaudiškumo principas. Darbuotojai privalo naudoti jam patikėtą ASPĮ, valstybės ir (ar) savivaldybių turtą, darbo metu gautą informaciją, tarnybinę padėtį ir darbą visuomenės gerovei, nesiekti asmeninės naudos ir neteisėto poveikio kitų asmenų sprendimams.
1.7. Padorumo principas. Darbuotojai privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, nepagrįstų lengvatų ir nuolaidų iš fizinių ir juridinių asmenų, aiškiai apie tai žodžiu pasakyti ir elgesiu tai parodyti. Darbuotojai privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, su darbuotojais ir pacientais bei jų atstovais būti pagarbūs, tolerantiški ir paslaugūs, konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai, stabdyti seksualinio priekabiavimo pasireiškimus. Darbuotojai privalo vengti tokio elgesio, kuris galėtų kenkti darbuotojo asmens garbei ir orumui bei profesijos prestižui. Darbuotojai ASPĮ ir jos teritorijoje turi dėvėti švarią ir tvarkingą, teisės aktų numatytais atvejais – specialią aprangą, nerūkyti (išskyrus specialiai tam įrengtose vietose), nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
1.8. Sąžiningumo ir nešališkumo principas. Darbuotojai privalo būti objektyvūs, priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus, veikti vadovaudamiesi viešaisiais ir pacientų sveikatos ir gerovės interesais, išklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus ir pateikti informaciją, kuri padėtų priimti tinkamiausią objektyvų sprendimą. Darbuotojai turi vienodai elgtis vieni su kitais, pacientais ir jų atstovais, be simpatijų ar išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.
1.9. Skaidrumo ir viešumo principas. Darbuotojų veikla, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, turi būti vieša, suprantama ir atvira įvertinti. Darbuotojai ASPĮ atsakingiems asmenims praneša apie ASPĮ taikomas neformalias taisykles, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikia savo sprendimų priėmimo motyvus bei teikia reikiamą informaciją kitiems darbuotojams, pacientams ir jų atstovams. Viešumo principas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės ar komercinę paslaptį.
1.10. Teisingumo principas. Darbuotojai, atlikdami savo pareigas ir teikdami paslaugas, privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant tautybės, rasės, lyties, lytinės orientacijos, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų, vadovautis visų asmenų lygybės įstatymui principu. Darbuotojai privalo vienodai būti teisingi nagrinėdami prašymus, skundus, pareiškimus, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, o svarstant vidaus teisės aktų projektus, priimant sprendimus dėl darbuotojų skyrimo į pareigas ar atsakomybės – neturėti išankstinių nuostatų dėl tam tikro asmens ar asmenų grupės, priimti sprendimus vadovaujantis visiems vienodais vertinimo kriterijais.
KONFIDENCIALUMAS
3.1. Darbuotojui draudžiama dokumentuose ir kompiuterinėse laikmenose laikomą informaciją naudoti savo, artimųjų ar kitų asmenų, verslo, materialiniams ar kitiems poreikiams tenkinti.
3.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojas užtikrina jam pateiktų dokumentų ir informacijos kompiuterinėse laikmenose saugumą.
3.3. Dokumentus, susijusius su Įmonės veikla, informaciją apie pareiškėjus, projekto vykdytojus, galutinius paramos gavėjus, kitiems asmenims galima pateikti tik Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais ir tvarka.
________________
IV SMURTO DARBE PREVENCIJA, NUSTATYMAS IR VALDYMAS
4.1. Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų įgyvendinimą, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
4.2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines, organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
5. Darbdaviai yra įpareigojami:
5.1 Motyvuoti visus darbuotojus netoleruoti smurto ir atskleisti galimus smurtautojus;
5.2 Bendradarbiaujant su darbuotojais parengti trumpą ir veiksmingą smurto įveikos strategiją;
5.3 Užtikrinti smurto atvejų registravimą ir analizę;
5.4 Užtikrinti prieš smurtą nukreiptų veiksmų nepertraukiamumą;
5.5 Užtikrinti priešsmurtinės strategijos tobulinimą;
5.6 Užtikrinti neatidėliotiną aukų skundų analizę ir sprendimą;
5.7 Skatinti atvirai kalbėti apie psichologinio smurto darbe problemą;
5.8 Kurti pagarba grįstą bendravimą;
.9 Nepalikti neišspręstų konfliktų;
3.10 Nubrėžti aiškias kiekvieno darbuotojo atsakomybės ribas;
3.11 Užtikrinti teisingumą ir saugumą;
3.12 Stengtis įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesus;
3.13 Puoselėti prieš psichologinį smurtą nukreiptas vertybes;
3.14 Skirti atsakingą asmenį, kuriuo visi pasitikėtų (psichologą, kitą specialistą, darbuotoją)
3.15 Organizuoti mokymus, kviestis specialistus;
3.16 Garantuoti konfidencialumą ir objektyvumą smurto aukos atžvilgiu;
3.17 Garantuoti smurto aukoms tinkamą pagalbą;
3.18 Taikyti drausmines priemones smurtautojams;
3.19 Įtraukti šį procesą ir darbuotojų atstovus (darbo tarybas, profesines sąjungas bei darbuotojų atstovus ir kt.) kad darbdavio nustatytos prevencinės priemonės būtų pakankamos ir tinkamos.
3.20 Organizuoti psichologinio smurto ir kitų psichosocialinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimą;
4. Darbuotojo teisės
4.1 Į saugias darbo sąlygas, taip pat ir į darbo vietą be smurto apraiškų;
4.2 Į aiškiai apibrėžtą vaidmenį darbe ir atsakomybę;
4.3 Lankyti mokymus, skirtus smurto prevencijai;
4.4 Rūpintis savo darbo kultūros puoselėjimu ir bendravimo kokybe;
4.5 Derinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikius;
4.6 Aktyviai dalyvauti vertinant profesinę riziką;
4.7 Aktyviai dalyvauti įgyvendinant priešsmurtinę politiką ir kuriant strategiją;
4.8 Naudotis priemonėmis, kurios numatytos prieš smurtą nukreiptoje strategijoje;
4.9 Netoleruoti prieš juos ir kitus asmenis nukreipto psichologinio smurto;
4.10 Pranešti apie patirtą smurto atvejį, detaliai jį aprašyti;
4.11 Žinoti apie tinkamą elgesį ir gynybos galimybes, jei jie jaučiasi patyrę smurtą ir (ar) priekabiavimą.
ASPĮ turi būti įgyvendinami šie pagrindiniai prevenciniai veiksmai:
5. Pirminiai prevenciniai veiksmai – veiksmai pašalinti smurto apraiškas ir taip sumažinti neigiamą jo įtaką darbuotojams, t. y. psichosocialinės ir fizinės darbo aplinkos gerinimas (darbo aplinkos keitimas; lanksčių darbo grafikų tvirtinimas; darbuotojų įtraukimas; grįžtamojo ryšio suteikimas); psichologinio smurto atvejų registravimas ir organizacijos kultūros ugdymas.
5.1 . Nedelsiant registruojami galimo psichologinio smurto ir mobingo atvejai, jie analizuojami sudarant galimybes darbuotojams teikti pranešimus apie įvykius su detaliais paaiškinimais, nurodant smurtautojus, smurto situaciją, aplinkybes, galimus liudininkus;
5.2 Psichosocialinės ir fizinės darbo aplinkos gerinimas;
5.3 Įmonės kultūros ugdymas.
6. Antrinė prevencija – prieš smurtą nukreiptos įmonės politikos formavimas. Antrinės prevencijos įgyvendinimo metu darbuotojai informuojami apie organizacijos parengtą prieš smurtą nukreiptą strategiją, organizuojamus mokymus vadovams ir darbuotojams psichologinio smurto temomis.
7. Darbuotojai mokomi: kaip nustatyti galimas psichologinio smurto situacijas, kokie galimi psichologinio smurto šalinimo sprendimai; bendravimo įgūdžių, kurie padėtų išvengti smurto ir/ar jį sumažinti; kaip skatinti teigiamą aplinką darbe bei teisinio gynimo galimybes.
8. Vadovai mokomi – suprasti ir paaiškinti įmonės priešsmurtinę strategiją; pastebėti netinkamą savo ir darbuotojų elgesį; įvertinti darbo aplinką ir numatyti priemones, kurios padėtų išvengti psichologinio smurto darbe; padėti nukentėjusiems darbuotojams; užtikrinti informacijos apie patyrusius smurtą darbuotojus konfidencialumą pagal galiojančius teisės aktus; palaikyti darbuotojus ir skatinti abipuse pagarba grįstą darbo aplinką.
9. Tretinė prevencija – visapusė pagalba psichologinį smurtą patyrusiems asmenims ir taikomos drausminės nuobaudos smurtautojams.
10. Darbdaviai turi užtikrinti visų reikalingų specialistų (psichologų, psichiatrų ir kitų) pagalbą smurtą patyrusiems darbuotojams, kurie gali jausti nerimą, baimę, irzlumą, miego sutrikimus, pyktį, susierzinimą ir kitus. Skubiai suteikta tinkama pagalba sumažina smurtą patyrusių darbuotojų psichologinę traumą ir dėl to patiriamo streso lygį. Smurtą patyrusiam darbuotojui užtikrinama reintegracija į darbovietę arba perkėlimas į kitą darbą. Tokiais atvejais naudinga psichologo konsultacija (ypač jei sunku išsiaiškinti smurto priežastis) bei teisinė pagalba.
11. Drausminių nuobaudų taikymas yra kraštutinė priemonė, gali būti taikoma kai abi pusės turi būti objektyviai išklausytos, atsižvelgta į paaiškinimus, aplinkybes, ankstesnį smurtautojų elgesį. Daugeliu atvejų pakanka neformalaus sprendimo – pokalbio su smurtautoju, skirti jam psichologo konsultaciją. Jei to nepakanka, galimos tokios drausminės nuobaudos: raštiški įspėjimai, perkėlimas į kitą skyrių ar pareigas, atleidimas iš darbo.
12. Siekiant mažinti stresą darbe gali būti derinami visi prevenciniai veiksmai kartu.
II PSICHOLOGINIO SMURTO IR MOBINGO DARBE ATVEJŲ REGISTRAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA
13. Pati efektyviausia smurto darbe valdymo priemonė – problemos paviešinimas. Patyrusiems smurtą darbe reikia nebijoti prašyti pagalbos, kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas. Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, sveikatos ir saugos atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas.
14. Asmenims galimai patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą.
15. Asmenims galimai patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą. Patyrusiems smurtą darbe reikia nebijoti prašyti pagalbos, kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas.
III ATSAKOMYBĖ UŽ ELGESIO KODEKSO PAŽEIDIMUS
16. Darbuotojai už etikos pažeidimus gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
17 Darbuotojams už šio Elgesio kodekso pažeidimą gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:
17.1. Pastaba;
17.2. Papeikimas;
17.3. Griežtas papeikimas;
17.4. Atleidimas iš pareigų.
IV. KODEKSO NUOSTATŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ, PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ
18. Jei darbuotojas nesilaiko šio Etikos kodekso nuostatų, skundas ar pranešimas teikiamas Įstaigos direktoriui.
19. Informacija apie Įstaigų darbuotojų galimus pažeidimus nagrinėjama Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Darbuotojų elgesys, pažeidžiantis šio Etikos kodekso reikalavimus, yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.
21. Drausminės nuobaudos skiriamos Darbo kodekse nustatyta tvarka.
22. Šiurkščiu šių Taisyklių pažeidimu laikomas pažeidimas, kuris atliekamas kartotinai ar sistemingai.